Kilimai (turkiškai – kilim) gali būti austi, megzti, rišti, siūti ar siuvinėti bei klijuoti. PERSIJA parduotuvėje prekiaujama vien tik rankų darbo kilimais, kurių pagaminimo būdas siekia seniausius laikus (žr. istorija). Jie kaip meno kūriniai yra gaminami tiek ir gyvulininkyste užsiimančiose kaimo bendruomenėse (tradicijos iš kartos į kartą yra perduodamos klajoklių šeimose), tiek ir meistrų prižiūrimose miesto manufaktūrose. Klasikiniai rytų šalių kilimai yra lygieji. Jie audžiami rankiniu būdu iš vilnos, medvilnės ar šilko, vertikaliomis arba horizontaliomis staklėmis, o jų ataudai yra vilnoniai. Kilim, gobeleno, ir palo tipo kilimo piešinio ataudai iškaišomi drobiniu pynimu, o sumacho tipo – apsukami apie dviejų metmenų siūlus. Siūlas po siūlo įpinami pagal prieš akis esantį kartoninį piešinio maketą, kurį parengia svarbiausias kilimo gamybos procese asmuo – meninis projektuotojas ir piešėjas. Seniausia pūkuotųjų kilimų rūšis – rištiniai. Jie rišami vertikaliuose ar horizontaliuose rėmuose.
Rištinį kilimą sudaro:
- medvilniniai ar vilnoniai metmenys,
- vilnoniai, šilkiniai ar medvilniniai ataudai bei
- pūko mazgai iš vilnonių ar šilkinių siūlų. Ant metmenų užrišami atitinkamų spalvų pūko verpalų mazgai – persiški ar smiros. Po kiekvienos mazgų eilės tiesiami du drobinio pynimo ataudai. Kvadratiniame metre būna maždaug nuo 15000 iki 1mln. mazgų. Todėl rištinių kilimų gamybos našumas labai mažas – per metus viena rišėja gali surišti apie 8-12 m2.
|
|
